Dulkės namuose, pagrindas žmogaus pleiskanos?
Šiuo laiku visi žinome, dulkės gali sukelti kvėpavimo takų alergines reakcijas. Namuose esančios dulkės visur sutinkamos. Kas iš tikrųjų alergizuoja: dulkės ar tai ko mes plika akimi nematome?
Kaip žinoma, žmogaus oda pleiskanoja ir visiškai natūralu, kad pleiskanos pasklinda patalynėje, kilimuose, minkštuose vaikų žaisluose ir pan. Per savaitę nuo žmogaus kūno nusitrina nuo 1 iki 10 gramų odos pleiskanų, priklausomai nuo odos tipo.
Taigi, kaip susiję odos pleiskanos ir alergija dulkėms? Alergija dulkėms išsivysto tikrai ne nuo pačių pleiskanų ar dulkių, nes alergija atsiranda dulkių erkutėms, kurios maitinasi negyvomis žmogaus arba naminių gyvūnėlių odos ląstelėmis, nagais bei plaukais. Tai dermatofagoidinės erkutės. Šie smulkūs nariuotakojai minta žmogaus odos pleiskanomis ir epidermiu, pasišalinusiu nuo kūno paviršiaus.
Viename grame dulkių šių erkučių randama 500 ir daugiau, tačiau jos labai mažutės, todėl nematomos plika akimi. Tinkamiausia temperatūra erkučių dauginimuisi – 25 laipsnių temperatūra ir 75-80 procentų drėgmė. Tai – standartinės mūsų namų sąlygos, ypatingai lovoje. Valant lovos dulkes erkutės pasklinda po visą kambarį, o jų skleidžiamus alergenus mes įkvepiame į plaučius. Jūsų lovoje yra įsikūrę apie 50 milijonų mažų, pilkšvų, aklų, nariuotų, šereliais apaugusių erkučių, mintančių Jūsų oda!
Suaugusios šios rūšies patelės vienu kartu padeda nuo 40 iki 80 kiaušinėlių, iš kurių išsirita šešiakojos lervutės. Maždaug po mėnesio, jos tampa suaugusiomis aštuonkojomis erkutėmis, vidutiniškai gyvenančios nuo 1 iki 3 mėnesių. Šie mažieji nariuotakojai mėgsta veistis šiltose bei drėgnose terpėse, tad jų kiekis ženkliai padidėja birželio bei liepos mėnesiais. Šių erkių kūnai yra rutulio formos, turi 4 poras kojų, apaugusių plaukais, nagais ir siurbtukais. Dulkių erkių dydis svyruoja nuo 0,1 iki 0,6 mm.
Kodėl kenkia dulkių erkutės?
Dulkių erkutės – pavojingos. Nors pačios ligų neplatina, tačiau yra alergiją sukeliančių medžiagų šaltinis. Nustatyta, kad 10–15 % žmonių yra alergiški pačioms dulkių erkėms, o net 80 % – jų išmatoms. Erkutės, išsineria iš narelių, tuštinasi ir miršta, o jų atliekos pasklinda patalynėje mažomis dalelėmis, kurios lengvai patenka į žmogaus kvėpavimo takus. Tos dalelės sukelia kosulį, akių perštėjimą, apsunkina kvėpavimą. Erkių likučiai gali inicijuoti ūminės astmos simptomus, būti odos bėrimų bei alerginio rinito priežastimi.
Alerginių mėginių pagalba erkių sukeltą alergiją galima diagnozuoti. Atlikti tyrimai parodė, kad daugelis bronchine astma sergančių žmonių yra jautrūs erkučių alergenui, be to nustatyta, kad šie gyviai gali sukelti alerginį rinitą (slogą), laringitą, tracheitą ar dermatitą.
Žmonėms, alergiškiems dulkių erkutėms, visų pirma patariama vengti kontakto su jomis. Žinoma, tai padaryti nėra labai paprasta. Pirmiausia reikia sumažinti namuose drėgmę, kurią taip mėgsta erkutės. Patalynę būtina keisti dažniau, vėdinti patalpas, ypač miegamojo, ilgiau laikyti pravertus langus. Pasistengti, kad iš virtuvės ir vonios drėgmė nesklistų į kitus kambarius. Be to, svarbu, kad į kambarius patektų kuo daugiau natūralios saulės šviesos. Kambariuose nedžiovinkite rūbų.
Kaip apsisaugoti nuo alergenų namuose?
Kaip daugiau apsisaugoti nuo dulkių erkučių ir jų sukeliamos alergijos?
• Kartą per savaitę kruopščiai valykite kambarius.
• Jei šeimos narys serga alergine liga, atsisakykite kilimų, užuolaidų, minkštų žaislų, sausų gėlių puokščių.
• Švara, šviesa ir maža drėgmė padės išnaikinti alergizuojančias erkutes.
• Skalbkite kartą per vieną ar dvi savaites, o antklodes ir pagalves plaukite keletą kartų per metus didesnėje nei 60°C temperatūroje.Jeigu gamintojas skalbti nerekomenduoja – atlikti cheminį valymą.
• Minkštus baldus ir kilimus kartą ar du kartus metuose išvalykite valymo specialistų pagalba, kur su tam tikromis priemonėmis ir įranga išvalys giliai esančias dulkes ir purvą.
• Taip pat labai svarbu laikytis asmens higienos: kiekvieną dieną prauskitės po dušu, keiskite apatinius drabužius.
• Norint sumažinti erkių kiekį, vasarą patartina antklodes bei pagalves palaikyti po saule, kadangi ultravioletiniai spinduliai sunaikina šiuos kenkėjus, o žiemą – keletui valandų išnešti į lauką, mat dulkių erkės šalčiui visiškai neatsparios.
Visgi, nuo šių kenkėjų šimtu procentų apsisaugoti nepavyks. Po dvejų metų naudojimo, kasnakt naudojamos pagalvės trečdalį svorio sudarys erkutės, negyvos odos ląstelės bei dulkės. Tad siekiant palaikyti lovos higieną bei apsisaugoti nuo erkučių ir alergijų, patalynę vertėtų keisti kas 2-5 metus.